top of page
Practical answers about GAZDA and Galan electrode boilers: how they work, how to choose the right power, what water conductivity is required, how to connect controllers, and how to use the boiler safely.
Boiler models, availability and prices
Electrical Connection
Water Conductivity
Boiler Power & Consumption
Installation
Troubleshooting
Delivery & Support

Kuo skiriasi Galan, GAZDA, Geyser ir Volcano katilai? Galan ir GAZDA yra du skirtingi elektrodinių katilų prekių ženklai. Geyser ir Volcano yra produktų serijos, gaminamos Galan prekių ženklu, o ne atskiri prekių ženklai. Visi šie katilai veikia pagal tą patį pagrindinį principą: kintamoji elektros srovė teka per šildymo skystį tarp elektrodų, o skystis įšyla dėl savo paties elektrinės varžos. Skirtingai nei įprastas elektrinis katilas su kaitinimo elementais, elektrodinis katilas nenaudoja atskiro vamzdinio kaitinimo elemento. Geyser – vidutinės galios trifazių Galan katilų serija. Volcano – didesnės galios trifazių Galan katilų serija, skirta didesniems pastatams ir šildymo sistemoms su didesniu šildymo skysčio tūriu. GAZDA – atskiras elektrodinių katilų prekių ženklas, apimantis vienfazius ir trifazius modelius su skirtinga konstrukcija ir galia. Todėl pagrindiniai skirtumai slypi ne šildymo principe, o konstrukcijoje, galioje, maitinimo įtampoje, prijungimo matmenyse, suderinamume su elektros apsaugos įtaisais ir valdymo galimybėmis. Dėl šios priežasties reikėtų lyginti atskirus katilų modelius ir jų technines charakteristikas, o ne vien prekių ženklų pavadinimus.

Kur rasti GAZDA katilo elektrinę schemą arba montavimo instrukciją? Montavimo instrukcijas ir techninę informaciją apie GAZDA katilus galima rasti mūsų svetainės GAZDA puslapyje. Ten pateikta skirtingų katilų serijų dokumentacija, įskaitant konkrečių modelių montavimo ir naudojimo instrukcijas. Elektrinės schemos pateikiamos atskirai skyriuje „Dokumentacija“, dalyje „Elektrinės principinės schemos“. Šioje dalyje yra GAZDA katilų, reguliatorių, termostatų ir kitų sistemos komponentų jungimo schemos. Prieš naudodamiesi bet kuriuo dokumentu, patikrinkite tikslų katilo modelį ir pasirinkite atitinkamą instrukciją ar elektrinę schemą. Elektros montavimo darbus turi atlikti kvalifikuotas elektrikas pagal konkrečiam modeliui tinkamą schemą.

Kiek kainuoja GAZDA ar Volcano katilas ir kiek kainuoja pristatymas? Kaina priklauso nuo katilo modelio, galios ir pasirinktos komplektacijos. Aktuali kaina nurodyta atitinkamame GAZDA produkto puslapyje mūsų internetinėje parduotuvėje. Pristatymo kaina skaičiuojama atskirai ir priklauso nuo paskirties šalies, siuntos svorio ir pakuotės dydžio. Dažniausiai tiksli siuntimo kaina rodoma užsakymo metu, įvedus pristatymo adresą. Jei kaina neapskaičiuojama automatiškai, ją galima patvirtinti prieš pirkimą.

Kokios katilų galios šiuo metu prieinamos? GAZDA asortimente yra vienfazių ir trifazių elektrodinių katilų įvairios galios. Vienfaziai 230 V modeliai pasiekiami 2, 4, 6 ir 8 kW versijomis. Trifaziai 400 V modeliai pasiekiami 3, 6, 9, 12, 15, 18, 25, 36 ir 50 kW versijomis. Prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo produktų serijos ir esamų atsargų. Naujausi modeliai ir konfigūravimo galimybės pateikiami GAZDA puslapyje ir atskiruose produktų puslapiuose.

Kur gaminami katilai ir kas yra gamintojas? GAZDA katilai gaminami Lenkijoje – juos kuria, surenka ir parduoda Lenkijos įmonė Yan Benchak JDG. Ant katilo korpuso ir pridedamoje dokumentacijoje nurodytas prekių ženklas, modelio žymėjimas, pagrindinės techninės charakteristikos ir gamintojo duomenys. Tiksliausią informaciją apie konkretų katilą rasite ant gaminio etiketės, montavimo instrukcijoje ir atitinkamame produkto puslapyje.

Kas įeina į katilo komplektą ir ar reikia pirkti papildomų komponentų? Komplekto sudėtis priklauso nuo pasirinkto katilo modelio ir komplektacijos. Į pagrindinį komplektą dažniausiai įeina pats GAZDA katilas. Išplėstinėse komplektacijose gali būti ir termostatas, valdymo blokas ar kiti atitinkamo produkto puslapyje nurodyti komponentai. Visai šildymo sistemai paprastai reikia papildomų komponentų, pavyzdžiui, cirkuliacinio siurblio, išsiplėtimo indo, apsaugos grupės, filtro, uždaromųjų čiaupų, vamzdžių, elektros apsaugos įtaisų ir tinkamos valdymo sistemos. Tikslus kiekvieno komplekto turinys visada nurodytas produkto aprašyme. Prieš pirkdami patikrinkite, kokie komponentai įeina į komplektą, o kuriuos reikės įsigyti atskirai jūsų šildymo sistemai.

Ar galima naudoti vienfazį 230 V jungimą vietoje trifazio 400 V jungimo? Taip. Bet kurį trifazį GAZDA elektrodinį katilą techniškai galima prijungti prie vienfazio 230 V maitinimo. Taip jungiant, ta pati fazė tiekiama visiems trims elektrodams. 36 kW ir 50 kW modeliuose fazė tiekiama visiems šešiems elektrodams. Neutralė prijungiama prie katilo korpuso pagal tinkamą jungimo schemą. Pavyzdžiui, 9 kW trifazis katilas turi tris elektrodų grandines, kurių kiekvienos galia yra apie 3 kW. Kai visi trys elektrodai prijungti prie tos pačios fazės, bendra galia gali siekti 9 kW, o srovė prie 230 V bus apie 39 A. 15 kW katilas imtų apie 65 A, o 25 kW katilas – apie 109 A. Todėl net didelės galios trifazius modelius techniškai galima eksploatuoti prie 230 V, tačiau praktiškai katilai, didesni nei 9 kW, retai jungiami prie vienfazio maitinimo dėl labai didelės srovės. Tikroji elektrodinio katilo galia taip pat priklauso nuo šildymo skysčio temperatūros ir elektrinio laidumo. Montavimą turi atlikti kvalifikuotas elektrikas, atsižvelgdamas į turimą elektros galią, kabelio skerspjūvį ir apsaugos įtaisų parametrus.

Kokio automatinio jungiklio reikia konkrečiai katilo galiai? Automatinis jungiklis parenkamas pagal nominaliąją katilo srovę, imant artimiausią didesnį standartinį jungiklio nominalą. Vienfaziam 230 V jungimui: 2 kW – apie 9 A, naudokite 10–16 A automatinį jungiklį 4 kW – apie 17 A, naudokite 20 A automatinį jungiklį 6 kW – apie 26 A, naudokite 32 A automatinį jungiklį 8 kW – apie 35 A, naudokite 40 A automatinį jungiklį 9 kW – apie 39 A, naudokite 40–50 A automatinį jungiklį 15 kW – apie 65 A, naudokite 80 A automatinį jungiklį 25 kW – apie 109 A, naudokite 125 A automatinį jungiklį Trifaziam 400 V jungimui: 3 kW – apie 4 A vienai fazei, naudokite 6 A automatinį jungiklį 6 kW – apie 9 A vienai fazei, naudokite 10 A automatinį jungiklį 9 kW – apie 13 A vienai fazei, naudokite 16 A automatinį jungiklį 12 kW – apie 17 A vienai fazei, naudokite 20 A automatinį jungiklį 15 kW – apie 22 A vienai fazei, naudokite 25 A automatinį jungiklį 18 kW – apie 26 A vienai fazei, naudokite 32 A automatinį jungiklį 25 kW – apie 36 A vienai fazei, naudokite 40 A automatinį jungiklį 36 kW – apie 52 A vienai fazei, naudokite 63 A automatinį jungiklį 50 kW – apie 72 A vienai fazei, naudokite 80 A automatinį jungiklį GAZDA katilo nominalioji galia nurodoma šildymo skysčiui, kurio elektrinis laidumas yra apie 200 µS/cm įprastomis eksploatavimo sąlygomis. Jei vandens laidumas didesnis, katilas gali imti didesnę srovę ir išvystyti didesnę nei nominalioji galią. Tokiu atveju tiksliai pagal nominaliąją srovę parinktas automatinis jungiklis gali periodiškai išsijungti. Dėl šios priežasties paprastai parenkamas artimiausias didesnis standartinis automatinio jungiklio nominalas, bet tik tada, kai kabelio skerspjūvis, montavimo būdas ir elektros tiekimas tinka tokiai srovei. Automatinis jungiklis pirmiausia saugo kabelį ir elektros instaliaciją, todėl didesnio nominalo jungiklio negalima montuoti be kvalifikuoto elektriko patikrinimo.

Ar katilą galima jungti per RCD ir kokio tipo RCD reikia? GAZDA KE ir GM vienfazius katilus, taip pat R trifazius katilus galima jungti per RCD. Šių modelių konstrukcija leidžia jiems veikti su liekamosios srovės apsauga, kai elektros prijungimas atliktas teisingai. Papildomai apsaugai nuo elektros smūgio rekomenduojamas A tipo RCD, kurio nominalioji liekamoji suveikimo srovė yra 30 mA. 230 V vienfaziam jungimui naudojamas dvipolis RCD, o 400 V trifaziam jungimui – keturpolis RCD. RCD nominalioji srovė, pavyzdžiui, 25 A, 40 A, 63 A ar 80 A, negali būti mažesnė už tą pačią grandinę saugančio automatinio jungiklio nominalą. 30 mA RCD saugo nuo pavojingos nuotėkio srovės, bet nepakeičia automatinio jungiklio, kuris saugo kabelį nuo perkrovos ir trumpojo jungimo. Visi tos pačios grandinės srovės laidininkai – fazė arba visos trys fazės kartu su neutrale – turi eiti per tą patį RCD. Katilo neutralės negalima jungti prie kitos neutralės šynos ar prie grandinės, saugomos kitu RCD, nes dėl to apsauga išsijungs. Standartiniai GAZDA BE katilai nėra skirti jungti per RCD, nes neutralė ir apsauginis laidininkas prijungti prie metalinio katilo korpuso. Neutralės ir apsauginės įžeminimo grandinės negalima jungti už RCD. BE katilo negalima jungti per RCD paprasčiausiai atjungus apsauginį įžeminimą arba bandant izoliuoti katilo korpusą be tinkamo projekto. Bet koks nestandartinis sprendimas su atskiru apsauginiu korpusu, elektros izoliacija ir plastikinėmis vamzdžių dalimis turi būti individualiai suprojektuotas ir patikrintas kvalifikuoto specialisto. Tai nėra standartinio katilo montavimo dalis.

Kodėl RCD išsijungia iškart įjungus katilą? Iškart išsijungiantis RCD reiškia, kad yra liekamoji srovė: dalis srovės negrįžta per neutralę, einančią per tą patį RCD. Priežastis gali būti pats katilas, laidų jungimo schema arba kitas šildymo sistemos komponentas. Labiausiai tikėtinas priežastis reikėtų tikrinti tokia tvarka. Katilas nesuderinamas su RCD GAZDA BE katilai, Galan katilai ir panašūs elektrodiniai katilai su metaliniu korpusu, prijungtu ir prie neutralės, ir prie apsauginio įžeminimo, nėra skirti standartiniam jungimui per RCD. Tokiame įrenginyje dalis srovės gali tekėti per katilo korpusą ir PE laidininką, todėl RCD išsijungia iškart įjungus katilą. Katilas prijungtas prie netinkamos neutralės Jei katilas yra su RCD suderinamas GAZDA KE, R ar GM modelis, dažniausia priežastis – neteisingas neutralės prijungimas. Fazė arba visos trys fazės ir katilo neutralė turi eiti iš to paties RCD. Neutralės negalima imti iš kitos neutralės šynos, iš taško prieš RCD, iš kito RCD ar iš kitos elektros grandinės. Bandymui kvalifikuotas elektrikas gali laikinai prijungti suderinamą katilą tiesiogiai prie atitinkamo RCD išėjimo, naudodamas to RCD fazę ir neutralę ir apeidamas termostatus, siurblius bei kitą įrangą. Jei RCD su tokiu tiesioginiu prijungimu neišsijungia, gedimas yra esamoje instaliacijoje ar viename iš prijungtų komponentų, o ne katile. Nuotėkį sukelia kita įranga Jei katilas suderinamas su RCD ir prijungtas prie teisingos neutralės, cirkuliacinį siurblį, termostatą, kontaktorių, valdymo bloką, kabelius ir elektros jungtis reikia patikrinti atskirai. Galimos priežastys – pažeista izoliacija, drėgmė, neteisingas N ir PE sujungimas arba vieno iš prijungtų įrenginių nuotėkio srovė. Ši priežastis pasitaiko rečiau, bet ją vis tiek reikia atmesti. Neatjunkite apsauginio įžeminimo, nejunkite N ir PE už RCD ir nemontuokite didesnės liekamosios srovės RCD vien tam, kad išvengtumėte suveikimo. Bandymus ir laikiną tiesioginį prijungimą turi atlikti kvalifikuotas elektrikas.

Ar reikalingas projektas ir kas turėtų montuoti katilą? Projektuojant naują šildymo sistemą arba atliekant didelę esamos sistemos rekonstrukciją, paprastai svarstomos dvi atskiros projekto dalys: hidraulinis ir elektrinis projektas. Hidraulinis projektas nustato katilo vietą, vamzdynų išdėstymą, vamzdžių skersmenis, radiatorius arba grindų šildymo kontūrus, cirkuliacinį siurblį, išsiplėtimo indą, apsaugos grupę, filtrus, uždaromuosius čiaupus ir kitus šildymo sistemos komponentus. Elektrinis projektas nustato katilo prijungimo būdą, maitinimo įtampą, kabelio skerspjūvį, automatinio jungiklio, kontaktoriaus ir RCD nominalus, taip pat apsauginio įžeminimo ir elektros skydo reikalavimus. Paprastam katilo keitimui esamoje ir tinkamai suprojektuotoje sistemoje atskiras projektas gali būti nereikalingas. Tačiau naujam įrenginiui, padidėjusiai turimai elektros galiai, instaliacijos pakeitimams ar didelės galios trifazio katilo montavimui labai rekomenduojamas techninis skaičiavimas ir projektinė dokumentacija, kurių gali reikalauti vietiniai teisės aktai. Hidraulinį montavimą turėtų atlikti šildymo sistemų specialistas arba kvalifikuotas montuotojas. Katilo ir apsaugos įtaisų elektros prijungimą turėtų atlikti kvalifikuotas elektrikas.

Koks skystis turėtų būti naudojamas šildymo sistemoje: vandentiekio vanduo, glikolis ar antifrizas? GAZDA katilams paprasčiausias ir rekomenduojamas šildymo skystis yra įprastas vandentiekio vanduo, kurio elektrinis laidumas yra apie 200–300 µS/cm esant maždaug 20 °C. Su tokiu laidumu katilas gali išvystyti galią, artimą nominaliajai. Taip pat galima naudoti distiliuotą arba demineralizuotą vandenį, tačiau jo pradinis elektrinis laidumas yra artimas nuliui. Todėl jis turi labai didelę elektrinę varžą, ir elektrodinis katilas iš pradžių beveik neims srovės bei išskirs labai mažai šilumos. Užpildžius sistemą, distiliuoto vandens laidumą reikia palaipsniui padidinti iki reikiamo lygio. Tai daroma pridedant labai nedideliais kiekiais druskos tirpalo ir nuolat stebint laidumą laidumo matuokliu bei tikrinant katilo srovę. Niekada negalima iš karto pridėti daug druskos, nes laidumas gali staiga išaugti ir katilas imtų per didelę srovę. Standartiniai paruošti antifrizai ar šildymo skysčiai, parduodami statybinių prekių parduotuvėse ir skirti dujiniams, kietojo kuro ar įprastiniams elektriniams katilams, elektrodiniam katilui dažniausiai netinka. Šiuose skysčiuose dažnai yra druskų ir priedų, dėl kurių jų elektrinis laidumas daug kartų didesnis nei reikia. Naudojant tokį skystį katilo srovė gali labai greitai išaugti, ir automatinis jungiklis po vos kelių sekundžių išsijungia dėl viršsrovės. Tai nėra RCD problema: automatinis jungiklis atjungia maitinimą, nes srovė per didelė. Šildymo skystis, pagrįstas etilenglikoliu arba propilenglikoliu, teoriškai gali būti naudojamas, jei jo elektrinis laidumas galutinėje darbinėje koncentracijoje tinka elektrodiniam katilui. Tačiau produkto negalima rinktis vien dėl to, kad etiketėje nurodyta, jog jis skirtas šildymo sistemoms. Jo laidumą reikia išmatuoti prieš pildant sistemą. Kai reikalinga patikima apsauga nuo užšalimo, praktiškas sprendimas – naudoti du atskirus kontūrus, sujungtus per šilumokaitį. Mažas kontūras, tiesiogiai prijungtas prie katilo, užpildomas vandeniu, sureguliuotu iki 200–300 µS/cm. Didesnis kontūras su radiatoriais ar grindų šildymu gali būti užpildytas tinkamu antifrizu, nes šis skystis nesiliečia su katilo elektrodais. Tokiai sistemai paprastai reikia šilumokaičio ir bent dviejų cirkuliacinių siurblių – po vieną kiekvienam kontūrui. Tai apsunkina montavimą, bet leidžia elektrodiniam katilui veikti tinkamai ir apsaugo pagrindinę šildymo sistemą nuo užšalimo. Užpildžius sistemą reikia patikrinti ir šalto šildymo skysčio laidumą, ir tikrąją katilo srovę. Šildymo skysčiui įšylant, elektrinis laidumas ir srovė didėja. Kaip praktinė gairė: kai tinkamai paruoštas šildymo skystis pašildomas nuo maždaug 20 °C iki 65–70 °C, katilo srovė paprastai padidėja maždaug 2,5 karto. Pavyzdžiui, trifazis 9 kW katilas darbinėje temperatūroje ima apie 13–14 A vienai fazei. Kai šildymo skystis yra apie 20 °C, srovė paprastai turėtų būti maždaug 5–6 A vienai fazei. Tai leidžia apskaičiuoti numatomą darbinę srovę nelaukiant, kol visa sistema pasieks pilną temperatūrą. Pavyzdžiui, jei ampermetras rodo 6 A su šaltu skysčiu, po pašildymo galima tikėtis maždaug 15 A. Koeficientas 2,5 yra apytikslė praktinė vertė. Tikrasis padidėjimas priklauso nuo šildymo skysčio sudėties, pradinio laidumo ir temperatūros. Todėl galutinį reguliavimą reikėtų patvirtinti išmatuojant tikrąją katilo srovę darbinėje temperatūroje.

Koks yra optimalus vandens laidumas elektrodiniam katilui? Optimalus GAZDA katilų šildymo skysčio laidumas yra apie 200–300 µS/cm esant maždaug 20 °C. Su šiame intervale esančiu vandeniu katilas dažniausiai išvysto galią, artimą nominaliajai. Sistemą galima patikrinti dviem būdais: laidumo matuokliu arba ampermetru. Laidumo matuoklis tiesiogiai matuoja vandens elektrinį laidumą. Ampermetras rodo tikrąją katilo srovę ir praktikoje dažnai naudingesnis, nes leidžia įvertinti tikrąją galią esant esamai maitinimo įtampai, vandens temperatūrai ir elektrodų konfigūracijai. Esant maždaug 20 °C šildymo skysčio temperatūrai, srovė paprastai yra maždaug 2,5 karto mažesnė nei esant 65–70 °C darbinei temperatūrai. Pavyzdžiui, jei katilas su šaltu vandeniu ima 6 A, sistemai įšilus galima tikėtis maždaug 15 A. Jei srovė ar galia neatitinka reikiamos vertės, katilą galima sureguliuoti dviem būdais. Pirmasis būdas – cheminis šildymo skysčio reguliavimas. Jei laidumas per didelis, dalį vandens galima pakeisti distiliuotu arba demineralizuotu vandeniu. Jei laidumas per mažas, palaipsniui galima pridėti nedidelius kiekius paruošto druskos tirpalo. Po kiekvieno pridėjimo šildymo skystį reikia leisti cirkuliuoti ir visiškai susimaišyti, tik tada vėl matuoti srovę. Niekada negalima iš karto pridėti daug druskos. Antrasis būdas – mechaninis aktyvaus elektrodo paviršiaus reguliavimas. Jei katilas ima per didelę srovę, elektrodą galima sutrumpinti arba dalį jo paviršiaus uždengti termosmauga. Taip sumažėja elektrodo ir vandens sąlyčio plotas, todėl sumažėja srovė ir katilo galia. Mechaniškai galią galima padidinti tik sumontavus ilgesnį elektrodą, jei tai leidžia katilo konstrukcija ir korpuso ilgis. Esamo elektrodo negalima tiesiog pailginti prijungiant papildomą metalinę dalį. Mechaninis reguliavimas nekeičia vandens laidumo. Jis keičia tik aktyvų elektrodo ir šildymo skysčio sąlyčio plotą, todėl keičia darbinę srovę. Galutinį reguliavimą geriausia atlikti ampermetru, žinant maitinimo įtampą ir vandens temperatūrą. Trifaziam katilui srovę reikia patikrinti kiekvienoje fazėje. Darbinė srovė turi atitikti reikiamą katilo galią ir neviršyti leistinų kabelio, automatinio jungiklio ir kitų sistemos komponentų nominalų.

Ar šildymo sistemoje galima naudoti automobilinį antifrizą, pavyzdžiui, Borygo? Automobilinio antifrizo, įskaitant tokius produktus kaip Borygo, negalima naudoti tiesiogiai GAZDA elektrodinio katilo kontūre. Šie skysčiai skirti automobilių aušinimo sistemoms ir turi glikolio, druskų, korozijos inhibitorių bei kitų priedų. Jų elektrinis laidumas paprastai yra 10–15 kartų didesnis nei reikia normaliam elektrodinio katilo veikimui. Jei katilo kontūras užpildytas automobiliniu antifrizu, srovė gali labai greitai pakilti virš leistinos vertės. Dėl to automatinis jungiklis gali išsijungti po vos kelių sekundžių dėl viršsrovės. Tai nėra RCD problema: maitinimas atjungiamas, nes darbinė srovė per didelė. Skystis negali būti laikomas tinkamu vien dėl to, kad jis pagamintas etilenglikolio ar propilenglikolio pagrindu. Prieš naudojant reikia išmatuoti galutinio mišinio laidumą ir įsitikinti, kad jis tinka elektrodiniam katilui. Dauguma automobilinių antifrizų šio reikalavimo neatitinka. Kai reikalinga apsauga nuo užšalimo, rekomenduojama dviejų kontūrų sistema su šilumokaičiu. Mažas katilo kontūras užpildomas vandeniu, sureguliuotu iki 200–300 µS/cm, o pagrindinis kontūras su radiatoriais ar grindų šildymu gali naudoti tinkamą antifrizą, nes jis nesiliečia su katilo elektrodais.

Ką daryti, jei vandens laidumas per mažas arba per didelis? Jei vandens laidumas mažesnis nei rekomenduojama, katilas ims mažesnę srovę ir išvystys mažesnę galią. Tai nėra gedimas. Jei katilas vis tiek šildo pastatą iki reikiamos temperatūros ir jo veikimas patenkinamas, nieko keisti nereikia. Mažesnė galia reiškia tik lėtesnį šildymą ir ilgesnius veikimo ciklus. Jei reikia daugiau galios, laidumą galima didinti palaipsniui, pridedant nedidelius kiekius paruošto druskos tirpalo. Po kiekvieno pridėjimo leiskite šildymo skysčiui cirkuliuoti ir visiškai susimaišyti, tada patikrinkite srovę ampermetru arba išmatuokite laidumą laidumo matuokliu. Niekada nepridėkite daug druskos iš karto. Jei laidumas didesnis nei rekomenduojama, katilas ims didesnę srovę ir išvystys didesnę galią. Nedidelis padidėjimas nebūtinai yra problema, jei srovė išlieka leistinose ribose, automatinis jungiklis neišsijungia, o kabelis, kontaktorius ir kiti elektros komponentai tinkamai parinkti šiai apkrovai. Jei srovė per didelė, automatinis jungiklis išsijungia arba elektros komponentai ima perkaisti, laidumą reikia sumažinti. Išleiskite dalį šildymo skysčio ir pakeiskite ją distiliuotu arba demineralizuotu vandeniu. Leiskite sistemai visiškai susimaišyti ir vėl patikrinkite srovę. Didelę srovę taip pat galima sumažinti mechaniškai – sutrumpinant elektrodą arba dalį jo paviršiaus uždengiant termosmauga. Taip sumažėja aktyvus elektrodo ir vandens sąlyčio plotas, todėl sumažėja katilo galia. Svarbu skirti katilo galią ir tikrąjį energijos suvartojimą. Pavyzdžiui, jei 9 kW katilas veikia 10 ar 11 kW galia, tai automatiškai nereiškia, kad paros ar mėnesio elektros suvartojimas padidės tokia pačia proporcija. Esant tiems patiems pastato šilumos nuostoliams ir tai pačiai nustatytai temperatūrai, galingesnis katilas dažniausiai greičiau pašildo sistemą ir greičiau išsijungia. Galutinis reguliavimas turėtų būti grindžiamas tikrąja katilo srove, žinant maitinimo įtampą ir vandens temperatūrą. Trifaziam katilui srovę reikia patikrinti kiekvienoje fazėje.

Ar prieš montuojant elektrodinį katilą reikia išvalyti šildymo sistemą? Taip. Esamą šildymo sistemą prieš montuojant elektrodinį katilą reikia praplauti, ypač jei anksčiau ji veikė su kitu katilu arba su senu šildymo skysčiu. Vamzdžiuose ir radiatoriuose gali būti rūdžių, dumblo, nuosėdų, sandarinimo medžiagų likučių ir cheminių priedų. Šios priemaišos gali pakeisti vandens elektrinį laidumą, sukelti nestabilią katilo srovę, užkimšti filtrą ar cirkuliacinį siurblį ir sumažinti šildymo skysčio cirkuliaciją. Sistemą reikia plauti tol, kol išleidžiamas vanduo bus švarus. Jei buvo naudojama cheminė plovimo priemonė, ją reikia pašalinti visiškai, o sistemą po to kelis kartus praskalauti švariu vandeniu. Likę cheminiai junginiai gali ženkliai padidinti laidumą ir sukelti per didelę katilo srovę. Po praplovimo filtrą reikia išvalyti arba sumontuoti, sistemą užpildyti tinkamu vandeniu ir patikrinti katilo srovę ampermetru. Bet kokį laidumo reguliavimą reikia atlikti tik tada, kai šildymo skystis jau cirkuliavo ir visiškai susimaišė. Naujoje ir švarioje sistemoje intensyvus cheminis plovimas paprastai nereikalingas, tačiau montavimo nešvarumus, metalo drožles, litavimo pastos likučius ir kitas priemaišas prieš paleidimą vis tiek reikia pašalinti.

Kaip greitai katilas pašildo vandenį nuo 20 °C iki 60 °C? Realioje šildymo sistemoje į šį klausimą negalima atsakyti vienu tiksliu laiku, nes katilas nešildo vandens izoliuotoje talpykloje. Pašildytas skystis iškart teka per radiatorius ar grindų šildymą ir pradeda perduoti šilumą pastatui. Todėl šildymo laikas priklauso ne tik nuo vandens tūrio ir katilo galios, bet ir nuo pastato šilumos nuostolių, patalpų temperatūros, radiatorių dydžio ir temperatūros, cirkuliacijos greičio, vamzdynų ilgio ir pradinės visos sistemos temperatūros. Jei vertinamas tik teorinis vandens šildymas, be radiatorių ir be šilumos nuostolių, laiką galima apskaičiuoti pagal vandens tūrį, temperatūrų skirtumą ir katilo galią. Mūsų svetainės skyriuje „Skaičiuotuvai“ yra vandens šildymo skaičiuotuvas, kuriame galima įvesti pradinę temperatūrą, galutinę temperatūrą, vandens tūrį ir katilo galią. Veikiančioje šildymo sistemoje tikrasis rezultatas visada skirsis, nes radiatoriai pradeda atiduoti šilumą iš karto, gerokai anksčiau nei visas vanduo pasiekia 60 °C. Dar viena svarbi elektrodinio katilo savybė: esant maždaug 20 °C šildymo skysčio temperatūrai, jo srovė ir galia paprastai yra maždaug 2,5 karto mažesnės nei esant 65–70 °C. Vandeniui šylant, jo laidumas, katilo srovė ir katilo galia didėja. Nedidelis vandens kiekis pačiame katile įšyla labai greitai, bet tai nereiškia, kad visa šildymo sistema per kelias sekundes pasieks nustatytą temperatūrą. Be tinkamos cirkuliacijos įšils tik vanduo katilo korpuse, o tai nėra tinkama darbo sąlyga. Praktikoje naudingiau įvertinti, kaip greitai sistema pradeda šildyti patalpas ir ar katilas gali kompensuoti pastato šilumos nuostolius.

Kokią didžiausią vandens temperatūrą gali pasiekti katilas? Elektrodinis katilas neturi savo fiksuotos didžiausios vandens temperatūros. Jis šildo skystį tol, kol maitinimą išjungia termostatas, reguliatorius ar saugos įtaisas. Įprastoje šildymo sistemoje rekomenduojama darbinė temperatūra yra apie 60–70 °C. Tai pakankama daugumai radiatorinių sistemų ir padeda išvengti pernelyg didelio srovės, slėgio ir terminės apkrovos sistemos komponentams padidėjimo. Techniškai elektrodinis katilas gali pašildyti vandenį iki virimo temperatūros, jei nėra cirkuliacijos arba jei valdymo sistema neišjungia maitinimo. Tačiau tai avarinė būsena, kurios negalima leisti. Vietinis virimas gali sukelti garų susidarymą, staigų slėgio padidėjimą, nestabilią srovę ir pažeisti šildymo sistemos komponentus. Didžiausia leistina temperatūra priklauso ne tik nuo katilo, bet ir nuo vamzdžių, radiatorių, cirkuliacinio siurblio, išsiplėtimo indo, apsauginio vožtuvo ir valdymo sistemos specifikacijų. Normaliam veikimui katilą reikia naudoti su veikiančiu temperatūros reguliatoriumi, cirkuliaciniu siurbliu ir apsaugos grupe. Viršutinę temperatūros ribą reikia nustatyti pagal sistemos projektą, paprastai ne aukštesnę kaip 70–75 °C.

Kaip pasirinkti tinkamą katilo galią mano namui? Elektrodinio katilo galia turėtų būti parenkama pirmiausia pagal pastato šilumos nuostolius, o ne vien pagal grindų plotą. Pirminiam įvertinimui galima naudoti apie 1 kW katilo galios 15 m² šildomo grindų ploto. Pavyzdžiui, 90 m² namui paprastai reikėtų maždaug 6 kW katilo. Tačiau tai tik apytikslė gairė. Tikroji reikalinga galia priklauso nuo apšiltinimo lygio, lubų aukščio, langų skaičiaus ir dydžio, klimato zonos, norimos patalpų temperatūros, vėdinimo ir pastato tipo. Gerai apšiltintam namui gali pakakti mažesnės galios, o senesniam ar prastai apšiltintam pastatui gali reikėti gerokai daugiau. Apytikslis GAZDA katilo parinkimas: 20–30 m² — 2–3 kW 40–60 m² — 4–5 kW 60–90 m² — 6–7 kW 80–120 m² — 7–8 kW 120–180 m² — apie 9–12 kW 180–250 m² — apie 12–18 kW Didesniems pastatams reikiamą galią reikia skaičiuoti individualiai. Taip pat reikia atsižvelgti į turimą elektros tiekimą. Vienfaziai 230 V GAZDA katilai gaminami 2, 4, 6 ir 8 kW versijomis. Didesnei galiai paprastai reikia trifazio 400 V maitinimo. Prieš pasirinkdami katilą, patikrinkite turimą prijungimo galią, pagrindinio automatinio jungiklio nominalą ir kabelio skerspjūvį. Nedidelis galios rezervas yra priimtinas ir paprastai nesukelia proporcingo elektros suvartojimo padidėjimo. Galingesnis katilas greičiau kompensuoja šilumos nuostolius ir anksčiau išsijungia, kai termostatas pasiekia nustatytą temperatūrą. Mėnesinį suvartojimą daugiausia lemia pastato šilumos nuostoliai, lauko temperatūra ir pasirinkta patalpų temperatūra, o ne vien nominalioji katilo galia. Vis dėlto pernelyg galingam katilui gali prireikti storesnės elektros instaliacijos, jis gali sukelti labai greitą įšilimą arba dažną jungimąsi. Todėl geriausias pasirinkimas – katilas, pakankamai galingas pastato didžiausiems šilumos nuostoliams kompensuoti, su nedideliu pagrįstu rezervu. Tiksliam parinkimui rekomenduojama atlikti pastato šilumos nuostolių skaičiavimą. Arba nurodykite grindų plotą, lubų aukštį, apšiltinimo lygį, langų tipą, vietą ir turimą elektros tiekimą.

Kiek elektros energijos katilas suvartoja per mėnesį ar per metus? Elektros suvartojimas priklauso ne tik nuo nominaliosios katilo galios, bet pirmiausia nuo to, kiek laiko jis realiai būna įjungtas. Pavyzdžiui, nuolat veikiantis 9 kW katilas per valandą suvartoja 9 kWh elektros energijos. Tačiau šildymo sistemoje katilas paprastai neveikia nuolat. Termostatas jį įjungia ir išjungia pagal poreikį. Kai katilas įjungtas, jis naudoja savo tikrąją galią – pavyzdžiui, apie 9 kW. Kai išjungtas, jo suvartojimas yra 0 kW. Jis nedirba nuolat kokia nors „vidutine galia“ 4,5 kW. Vidurkį sudaro tik besikeičiantys veikimo ir išjungimo laikotarpiai. Pavyzdžiui: Jei 9 kW katilas veikia 60 minučių per kiekvieną valandą, jis suvartoja 9 kWh per valandą. Jei veikia 30 minučių per valandą, suvartoja 4,5 kWh per valandą. Jei veikia 15 minučių per valandą, suvartoja apie 2,25 kWh per valandą. Su tinkamai parinktu katilu labai apytikslis šalčiausio šildymo sezono laikotarpio įvertinimas – vidutinė apkrova apie 50 % nominaliosios katilo galios. 9 kW katilui tai reiškia vidutinį suvartojimą apie 4,5 kWh per valandą, apie 108 kWh per parą arba maždaug 3 240 kWh per 30 dienų. Tai tik apytikslis skaičiavimas šaltam laikotarpiui. Tikrasis suvartojimas priklauso nuo pastato šilumos nuostolių, lauko temperatūros, vėjo, saulės, apšiltinimo kokybės, pasirinktos patalpų temperatūros ir šildymo grafiko. Per stiprius šalčius ir šaltą vėją katilas gali veikti beveik nuolat visa galia. Kai oras palankesnis arba saulė sušildo pastatą, jis įsijungia rečiau. Pavyzdžiui, vietoj 30 minučių per valandą jis gali veikti tik 15 minučių. Todėl katilas parenkamas su galios rezervu. Jei lauko temperatūra ir pastato šilumos nuostoliai visada būtų pastovūs, mažesnis katilas galėtų tiesiog veikti nuolat. Praktikoje šildymo poreikis nuolat kinta, todėl katilas turi turėti pakankamai galios šalčiausioms sąlygoms. Maždaug 50 % nominaliosios galios įvertis tinka tik apytiksliam skaičiavimui ir tik tada, kai katilas parinktas teisingai, pavyzdžiui, pagal gairę apie 1 kW 15 m². Šiltu oru suvartojimas bus gerokai mažesnis, o per stiprius šalčius gali būti didesnis. Svarbu suprasti, kad galingesnis katilas automatiškai nereiškia didesnio mėnesinio elektros suvartojimo. Pavyzdžiui, 12 kW katilas gali greičiau pašildyti sistemą ir anksčiau išsijungti nei 9 kW katilas. Esant tiems patiems pastato šilumos nuostoliams ir tai pačiai patalpų temperatūrai, bendras reikalingos energijos kiekis bus maždaug toks pat. Norint įvertinti metinį suvartojimą, galima pasinaudoti ankstesniais dujų, anglių, malkų, granulių ar kito kuro sąnaudų duomenimis. Mūsų svetainės skyriuje „Skaičiuotuvai“ yra skaičiuotuvas, kuris ankstesnes kuro sąnaudas paverčia apytiksliu elektros suvartojimu, atsižvelgdamas į skirtingų šildymo sistemų naudingumą. Elektrodinio katilo elektros energijos pavertimo šiluma naudingumas yra artimas 100 %. Senos ar netinkamai eksploatuojamos kietojo kuro sistemos faktinis naudingumas gali būti daug mažesnis, todėl lyginti vien kuro kiekį, neatsižvelgiant į naudingumą, būtų netikslu.

Ar katilo galią galima reguliuoti sklandžiai arba pakopomis? Taip. Elektrodinio katilo galią galima reguliuoti pakopomis arba sklandžiai. Galimas būdas priklauso nuo katilo konstrukcijos ir sumontuotos valdymo sistemos. Standartinėje sistemoje dauguma elektrodinių katilų veikia įjungimo/išjungimo režimu. Kai termostatas reikalauja šilumos, katilas įsijungia ir veikia savo esama tikrąja galia. Pasiekus nustatytą temperatūrą, termostatas katilą visiškai išjungia. Tikroji elektrodinio katilo galia taip pat priklauso nuo šildymo skysčio temperatūros ir elektrinio laidumo. Kai vanduo šaltas, srovė ir galia mažesnės, o vandeniui šylant – didėja. Valdymas pakopomis galimas, kai katilas ar valdymo spinta leidžia atskirai įjungti atskirus elektrodus ar atskiras galios grupes. Tokiu atveju katilas gali veikti viena, dviem ar daugiau galios pakopų. Sklandžiam galios reguliavimui galima naudoti specialius elektrodiniams katilams skirtus reguliatorius. Vienfazis GAZDA GM-106 jau turi integruotą sklandų galios reguliatorių. Su kitais katilais galima naudoti išorinius KROS reguliatorius: KROS-110 vienfaziams elektrodiniams katilams ir KROS-325 trifaziams elektrodiniams katilams. Šiuos reguliatorius galima naudoti su skirtingų gamintojų elektrodiniais katilais, jei įtampa, srovė ir galia neviršija konkretaus reguliatoriaus modelio ribų. Sklandus reguliavimas veikia keičiant elektrodams tiekiamą efektinę įtampą. Keičiantis įtampai, keičiasi ir srovė bei katilo galia. Reikiamą galios lygį naudotojas nustato rankiniu būdu. Pavyzdžiui, jei katilas gali išvystyti 9 kW, bet pastatui šiuo metu reikia tik apie 5 kW, reguliatorių galima nustatyti maždaug į tą lygį. Katilas vis tiek įsijungs ir išsijungs pagal termostatą, tačiau įjungtas veiks maždaug 5 kW galia, o ne 9 kW. Taip katilas gali veikti ilgesnius laikotarpius su mažiau išjungimų, o kabelio, automatinio jungiklio, kontaktoriaus ir pastato elektros tiekimo didžiausia apkrova sumažėja. Galios reguliatorius taip pat gali supaprastinti katilo derinimą, kai vandens laidumas šiek tiek per didelis. Jei įprastas vanduo sukelia vidutiniškai per didelę srovę, katilo galią galima sumažinti reguliatoriumi, iškart neskiedžiant šildymo skysčio distiliuotu vandeniu. Tačiau reguliatoriaus reguliavimo diapazonas ribotas, ir jis negali kompensuoti itin didelio laidumo skysčio. Pavyzdžiui, automobilinio antifrizo laidumas gali būti 10–15 kartų didesnis nei reikia. Naudojant KROS reguliatorių ar integruotą GAZDA GM-106 reguliatorių toks antifrizas netampa tinkamas tiesioginiam sąlyčiui su elektrodais. Sklandus reguliavimas nėra būtinas standartinėje šildymo sistemoje. Teisingai parinktas katilas gali efektyviai veikti su įprastu vandens ar patalpų termostatu įjungimo/išjungimo režimu. Sklandus reguliatorius naudingiausias, kai reikia apriboti didžiausią galią, sumažinti didžiausią elektros apkrovą, pailginti veikimo ciklus ar supaprastinti katilo srovės derinimą.

Koks yra elektrodinio arba joninio katilo veikimo principas? Elektrodinis, arba joninis, katilas šildo šildymo skystį tiesiogiai, leisdamas elektros srovę per vandenį. Skirtingai nei katilas su įprastais kaitinimo elementais, jis nenaudoja atskiro metalinio šildytuvo, kuris pirmiausia įkaista pats, o tada perduoda šilumą vandeniui. Katilo viduje sumontuoti elektrodai. Tarp jų susidaro elektrinis laukas, dėl kurio juda vandenyje ištirpę jonai. Esant kintamajai srovei, šio judėjimo kryptis nuolat keičiasi. Elektrinė vandens varža sukuria šilumą visame tarp elektrodų esančiame skysčio tūryje. Todėl vanduo vienu metu atlieka dvi funkcijas: yra šildymo skystis ir elektros grandinės dalis. Dėl šios priežasties katilo galia tiesiogiai priklauso nuo vandens laidumo, vandens temperatūros, maitinimo įtampos ir aktyvaus elektrodų paviršiaus ploto. Didesnis vandens laidumas sukuria didesnę srovę ir didesnę katilo galią. Jei laidumas per mažas, katilas veikia sumažinta galia. Jei per didelis, srovė gali viršyti leistiną vertę ir išjungti automatinį jungiklį. Vandens temperatūra taip pat veikia katilo darbą. Vandeniui šylant, jo laidumas didėja, todėl srovė ir galia paprastai taip pat didėja. Esant maždaug 20 °C, srovė gali būti maždaug 2,5 karto mažesnė nei esant 65–70 °C darbinei temperatūrai. Elektrodinis katilas nekuria papildomos energijos ir negali turėti didesnio nei 100 % naudingumo. Beveik visa jo suvartojama elektros energija paverčiama šiluma šildymo sistemoje. Pagrindinis jo skirtumas tas, kad šiluma generuojama tiesiogiai šildymo skystyje, be atskiro kaitinimo elemento ir be tarpinio šilumos perdavimo etapo per metalinį apvalkalą. Nuosėdos ant elektrodų gali sumažinti srovę ir tikrąją katilo galią, tačiau suvartojama elektros energija vis tiek paverčiama šiluma. Senuose kaitinimo elementų katiluose kalkių nuosėdos ir kaitinimo elementų nusidėvėjimas gali pabloginti šilumos perdavimą vandeniui, padidinti vietinį perkaitimą ir sumažinti bendrą sistemos našumą. Todėl senojo kaitinimo elementų katilo pakeitimas elektrodiniu praktikoje gali lemti greitesnį šildymą arba mažesnį bendrą elektros suvartojimą. Tai nereiškia, kad elektrodinio katilo naudingumas didesnis nei 100 %; skirtumas dažniausiai susijęs su įrangos būkle, šilumos perdavimu, cirkuliacija ir valdymo sistema. Sistemos temperatūrą valdo termostatas arba reguliatorius. Kai temperatūra nukrenta žemiau nustatytos vertės, katilas įsijungia. Pasiekus reikiamą temperatūrą, elektrodų maitinimas išjungiamas. Todėl pagrindinis skirtumas yra ne bendras pagaminamas šilumos kiekis, o jos gavimo būdas: šildymo skystis šildomas tiesiogiai elektros srove be atskiro kaitinimo elemento.

Kiek efektyvūs elektrodiniai katilai, palyginti su kitais elektriniais katilais? Nauji elektrodiniai katilai ir nauji kaitinimo elementų katilai turi artimą 100 % naudingumą. Beveik visa jų suvartojama elektros energija galiausiai paverčiama šiluma. Tačiau praktinės eksploatacijos metu šie du katilų tipai gali senti skirtingai. Elektrodiniame katile šiluma generuojama tiesiogiai šildymo skystyje, kai per jį teka elektros srovė. Nėra atskiro metalinio kaitinimo elemento ir tarpinio šilumos perdavimo paviršiaus. Toks tiesioginis elektros energijos pavertimas šiluma šildymo skystyje yra pagrindinis elektrodinio katilo veikimo principas. Kaitinimo elementų katile pirmiausia įkaista vidinis varžinis elementas, paskui – kaitinimo elemento metalinis apvalkalas, ir tik tada šiluma perduodama vandeniui. Laikui bėgant ant kaitinimo elementų gali susidaryti kalkių ir kitų nuosėdų. Šios nuosėdos pablogina šilumos perdavimą vandeniui, todėl kaitinimo elementas ir katilo korpusas veikia aukštesnėje temperatūroje, o į šildymo sistemą perduodamas naudingos šilumos kiekis mažėja. Paprasčiau tariant, senas kaitinimo elementų katilas gali toliau imti maždaug tokią pat elektros galią, kuriai jis suprojektuotas, o šildymo skysčiui perduoti mažiau naudingos šilumos. Pavyzdžiui, jis vis dar gali imti apie 9 kW elektros galios, bet į šildymo sistemą atiduoti pastebimai mažesnę naudingąją šiluminę galią. Likusi energija sunaudojama didesniam paties elemento, katilo korpuso, aplinkos oro šildymui ir kitiems vidiniams šilumos nuostoliams. Tai reiškia kaitinimo elementų katilo eksploatacinio naudingumo sumažėjimą. Elektrodinis katilas paprastai sensta kitaip. Jei ant elektrodų susidaro nuosėdų, elektrinė varža didėja, srovė mažėja ir tikroji katilo galia krenta. Todėl katilas pagamina mažiau šilumos, bet ir suvartoja mažiau elektros energijos. Pavyzdžiui, jei dėl elektrodų būklės elektrodinis katilas išvysto tik 6 kW vietoj 9 kW, jis taip pat suvartos maždaug 6 kW elektros galios ir perduos atitinkamą šilumos kiekį šildymo skysčiui. Todėl senstantis elektrodinis katilas paprastai praranda turimą galią, tačiau santykis tarp suvartotos elektros ir pagamintos šilumos nepablogėja taip pat. Praktiškai senas kaitinimo elementų katilas gali išlaikyti didelį elektros suvartojimą, perduodamas vandeniui mažiau naudingos šilumos. Su senu elektrodiniu katilu sumažėjusią šiluminę galią paprastai lydi sumažėjęs elektros suvartojimas. Dėl šios priežasties, esant panašiai naudingajai šilumos galiai, senas kaitinimo elementų katilas praktikoje gali suvartoti daugiau elektros nei senas elektrodinis katilas. Elektrodinio katilo naudingumas nėra didesnis nei 100 % ir jis nekuria papildomos energijos. Jo pranašumas – tiesioginis skysčio šildymas, įprastų kaitinimo elementų nebuvimas ir tai, kad sumažėjus elektrodinio katilo galiai atitinkamai sumažėja ir elektros suvartojimas. Šilumos siurblys veikia kitaip. Elektrodinis katilas elektros energiją paverčia šiluma maždaug santykiu 1:1, o šilumos siurblys šilumą dar perima iš oro, grunto ar vandens. Todėl tinkamomis sąlygomis šilumos siurblys gali pateikti kelis kilovatus šilumos kiekvienam suvartotam kilovatui elektros.

Kaip galiu apskaičiuoti energiją, reikalingą tam tikram vandens kiekiui pašildyti? Mūsų svetainėje yra atskiras skyrius „Skaičiuotuvai“, kuriame galite greitai įvertinti energiją, reikalingą konkrečiam vandens tūriui pašildyti nuo vienos temperatūros iki kitos. Tiesiog įveskite vandens tūrį, pradinę temperatūrą ir tikslinę temperatūrą. Prireikus galite įvesti ir šildytuvo galią. Skaičiuotuvas automatiškai parodys reikiamą energijos kiekį ir apytikslį šildymo laiką. Skyriuje „Skaičiuotuvai“ taip pat yra kitų su šildymu ir energijos suvartojimu susijusių įrankių. Nauji skaičiuotuvai pridedami reguliariai, todėl šių skaičiavimų nereikia atlikti rankiniu būdu. Eikite į mūsų svetainės skyrių „Skaičiuotuvai“ ir pasirinkite tinkamą skaičiuotuvą.

Ar elektrodinį katilą naudoti pigiau nei dujas, granules ar anglis? Vieno atsakymo nėra. Šildymo išlaidos priklauso ne tik nuo katilo tipo, bet ir nuo vietinių energijos kainų, pastato šilumos nuostolių, apšiltinimo kokybės, šildymo grafiko ir visos sistemos naudingumo. Elektrodinis katilas beveik visą suvartojamą elektros energiją paverčia šiluma. Jam nereikia kamino, kuro sandėliavimo, reguliaraus kuro pildymo, pelenų šalinimo ar degiklio priežiūros. Montavimas paprastai paprastesnis ir pigesnis nei dujinio, granulinio ar anglinio šildymo. Tačiau daugelyje šalių elektra kainuoja brangiau už šilumos kilovatvalandę nei dujos, anglys ar granulės. Dėl šios priežasties tiesioginis elektrinis šildymas gali būti brangesnis eksploatuoti prastai apšiltintame pastate, kuriam reikia daug šilumos. Dujinis šildymas dažnai pigesnis eksploatuoti, kai pastatas jau prijungtas prie dujų tinklo ir turi modernų efektyvų katilą. Tačiau į bendrą kainą reikėtų įtraukti ir dujų prijungimą, projektą, kaminą, kasmetinę priežiūrą bei nuolatinius mokesčius. Granulės ir anglys kaip kuras gali būti pigesnės, tačiau joms reikia sandėliavimo vietos, pildymo, katilo valymo, pelenų šalinimo ir daugiau priežiūros. Senų ar netinkamai eksploatuojamų kietojo kuro katilų tikrasis naudingumas taip pat gali būti daug mažesnis nei nurodytas. Elektrodinis katilas gali būti ypač ekonomiškas gerai apšiltintuose namuose, mažuose pastatuose, vasarnamiuose, butuose, sistemose su pigios naktinės ar dinaminės elektros tarifais ir kaip papildomas ar atsarginis šilumos šaltinis. Jis taip pat gali būti naudingas ten, kur elektra gaminama privačioje saulės elektrinėje. Sąžiningas palyginimas turėtų apimti ne tik kuro kainą. Jame taip pat turėtų būti įrangos, montavimo, priežiūros, kamino, kuro sandėliavimo išlaidos, siurblių ir valdymo įrangos elektros sąnaudos bei tikrasis esamos šildymo sistemos eksploatacinis naudingumas. Mūsų svetainės skyriuje „Skaičiuotuvai“ yra įrankis, kuris ankstesnį dujų, anglių, malkų ar granulių suvartojimą paverčia apytiksliu elektros suvartojimu. Taip gaunamas realistiškesnis konkretaus pastato palyginimas.

Kokie yra katilo matmenys ir kiek vietos reikia montavimui? GAZDA elektrodinio katilo matmenys priklauso nuo serijos ir galios, tačiau pats katilo korpusas yra kompaktiškas. Tipiniai matmenys: Vienfaziai GAZDA KE katilai, 2–8 kW: apie 100 × 50 × 320 mm. GAZDA GM-106 su integruotu galios reguliatoriumi: apie 250 mm aukščio, 90 mm pločio ir 58 mm gylio. Trifaziai GAZDA R ir BE katilai, 3–15 kW: apie 85 × 150 × 220–330 mm. GAZDA BE katilai, 18–25 kW: apie 165 × 100 × 390–430 mm. GAZDA BE katilai, 36–50 kW: iki maždaug 220 × 140 × 480 mm. Paties katilo matmenų nereikėtų painioti su vieta, reikalinga visam šildymo įrenginiui. Papildomos vietos reikia cirkuliaciniam siurbliui, filtrui, uždaromiesiems čiaupams, apsaugos grupei, išsiplėtimo indui, elektros valdymo skydui, kontaktoriui ir temperatūros reguliatoriui. Dauguma GAZDA katilų montuojami vertikaliai ant tvirtos nedegios sienos. Po katilu reikia palikti laisvos vietos, ne mažesnės už katilo korpuso aukštį, kad elektrodą būtų galima išimti apžiūrai ar priežiūrai. Taip pat reikia užtikrinti pakankamą priėjimą prie vamzdžių jungčių, elektros laidų ir valdymo įrangos. Priklausomai nuo hidraulinės schemos, virš katilo gali prireikti ir apie 40 cm vertikalaus vamzdyno. Visam įrenginiui nėra vieno standartinio dydžio, nes siurblys, išsiplėtimo indas ir elektros skydas gali būti išdėstyti šalia katilo arba kitur netoliese. Prieš montuodami patikrinkite pasirinkto modelio matmenis ir su montuotoju suderinkite visų komponentų vietą.

Ar elektrodinį katilą galima jungti kartu su kitu šilumos šaltiniu, pavyzdžiui, granulių ar dujiniu katilu? Taip, elektrodinį katilą galima prijungti prie tos pačios šildymo sistemos kaip ir kitą šilumos šaltinį, pavyzdžiui, dujinį, granulinį, kietojo kuro katilą ar šilumos siurblį. Toks sprendimas dažnai naudojamas, kai elektrodinis katilas veikia kaip atsarginis, papildomas arba pigios nakties elektros laikotarpio šildymo šaltinis. Priklausomai nuo sistemos projekto, elektrodinį katilą galima prijungti: Lygiagrečiai – abu šilumos šaltiniai veikia toje pačioje sistemoje nepriklausomai. Nuosekliai – šildymo skystis teka per abu katilus. Per hidraulinį separatorių arba akumuliacinę talpą – kai kontūrus reikia atskirti arba valdymo sistema sudėtingesnė. Praktikoje lygiagretus prijungimas dažnai yra paprasčiausias sprendimas. Jis leidžia elektrodiniam katilui įsijungti automatiškai, kai pagrindinis katilas išjungtas, nepajėgia patenkinti šildymo poreikio arba yra techninėje priežiūroje. Akumuliacinė talpa ne visada reikalinga. Jos būtinumas priklauso nuo visos sistemos projekto, o ne nuo paties elektrodinio katilo. Paprastoje, teisingai subalansuotoje sistemoje su dviem šilumos šaltiniais katilas gali veikti ir be akumuliacinės talpos. Sudėtingesnėse sistemose su keliais šildymo kontūrais, grindų šildymu, skirtingomis darbo temperatūromis ar keliais cirkuliaciniais siurbliais akumuliacinė talpa arba hidraulinis separatorius gali supaprastinti hidraulinį balansavimą ir valdymą. Sistemos projektas turi teisingai suderinti: šildymo skysčio cirkuliacijos kryptį; cirkuliacinių siurblių ir atbulinių vožtuvų padėtį; termostato ir reguliatoriaus veikimą; apsaugą nuo nepageidaujamo vienalaikio katilų veikimo; sistemos temperatūrą ir slėgį. Nėra universalios jungimo schemos, tinkamos kiekvienam įrenginiui. Teisingas sprendimas priklauso nuo pagrindinio katilo tipo, šildymo kontūrų skaičiaus ir reikiamos valdymo logikos. GAZDA elektrodiniai katilai tinka naudoti kombinuotose uždarose šildymo sistemose, įskaitant lygiagretų prijungimą prie esamo katilo.

Kaip pasirinkti tinkamą cirkuliacinį siurblį elektrodinio katilo sistemai? Cirkuliacinį siurblį reikia parinkti pagal visos šildymo sistemos charakteristikas, o ne vien pagal elektrodinio katilo galią. Pats katilas dažniausiai sukuria palyginti nedidelę hidraulinę varžą. Pagrindinė varža atsiranda dėl vamzdžių ilgio ir skersmens, radiatorių ar grindų šildymo kontūrų skaičiaus, vožtuvų, jungčių, šilumokaičių ir bendros pastato schemos. Pagrindiniai siurblio parametrai: Debitas – šildymo skysčio tūris, kurį siurblys per valandą turi cirkuliuoti per sistemą. Slėgio aukštis – hidraulinė varža, kurią siurblys gali įveikti. Jungties dydis ir montavimo ilgis – siurblys turi fiziškai tilpti šildymo įrenginyje. Reikiamą debitą galima įvertinti pagal tokią formulę: Debitas, m³/h = katilo galia, kW ÷ (1,16 × tiekimo ir grįžtamojo vamzdžio temperatūrų skirtumas, °C). Pavyzdžiui, 6 kW katilui, kai tiekimo ir grįžtamojo vamzdžio temperatūrų skirtumas yra 10 °C: 6 ÷ (1,16 × 10) ≈ 0,52 m³/h. Tai reiškia, kad siurblys turėtų užtikrinti bent apie 0,5 m³/h esant tikrajai sistemos hidraulinei varžai. Radiatorių sistemos dažniausiai projektuojamos apie 10–20 °C temperatūrų skirtumui, o grindų šildymo sistemos paprastai veikia su maždaug 5–10 °C skirtumu. Daugeliui mažų namų ir butų naudojami tokie įprasti siurblių dydžiai: 25-40-180 – kompaktiškoms šildymo sistemoms su palyginti maža hidraulinė varža; 25-60-180 – ilgesnėms sistemoms, daugiaaukščiams namams arba įrenginiams su didesniu radiatorių ar šildymo kontūrų skaičiumi; didesnį siurblį reikėtų rinktis tik po hidraulinio skaičiavimo, jei sistema ypač didelė ar sudėtinga. Įprastuose cirkuliacinių siurblių žymėjimuose: 25 dažniausiai nurodo jungties dydį; 40 arba 60 nurodo didžiausią slėgio aukštį, atitinkamai apie 4 arba 6 metrus vandens stulpelio; 180 nurodo siurblio montavimo ilgį milimetrais. Taip pat reikia atsižvelgti į pastato aukštų skaičių. Dviejų ar daugiau aukštų name cirkuliacinis siurblys turi užtikrinti stabilią šildymo skysčio cirkuliaciją visoje sistemoje, įskaitant tolimiausius radiatorius viršutiniuose aukštuose. Daugiaaukštėje sistemoje paprastai yra ilgesni vamzdynai, daugiau jungčių, daugiau radiatorių, todėl bendra hidraulinė varža didesnė. Uždaroje šildymo sistemoje siurblys nepakelia vandens į viršutinius aukštus taip, kaip vandentiekio siurblys. Statinis slėgis tiekimo ir grįžtamajame vamzdžiuose daugiausia pats išsilygina. Tačiau siurblys vis tiek turi įveikti visos grandinės hidraulinę varžą ir išlaikyti pakankamą srautą per antrą, trečią ar aukštesnius aukštus. Dėl šios priežasties daugiaaukščiam namui gali prireikti siurblio su didesniu slėgio aukščiu, pavyzdžiui, 25-60-180 vietoj 25-40-180. Galutinis pasirinkimas vis tiek turėtų būti grindžiamas hidrauliniu skaičiavimu, o ne vien aukštų skaičiumi. Per silpnas siurblys gali sukelti prastą cirkuliaciją. Tolimiausi ar viršutinių aukštų radiatoriai gali likti šalti, tiekimo ir grįžtamojo vamzdžio temperatūrų skirtumas gali tapti per didelis, o katilas gali šildyti skystį šalia savęs, efektyviai neperduodamas šilumos po visą pastatą. Per galingas siurblys automatiškai nėra geresnis. Jis gali sukelti triukšmą vamzdžiuose ir vožtuvuose, padidinti elektros suvartojimą ir sutrikdyti sistemos hidraulinę pusiausvyrą. Dažniausiai geresnis sprendimas – siurblys su reguliuojamu greičiu arba automatiniu diferencinio slėgio valdymu. Grindų šildymui siurblį reikia parinkti atskirai pagal kontūrų skaičių ir ilgį, kolektorių, debitmačius ir maišymo mazgą. Kombinuotoje sistemoje su radiatoriais ir grindų šildymu gali prireikti dviejų cirkuliacinių siurblių: vieno pagrindiniam katilo kontūrui, kito grindų šildymo maišymo grupei. Galutinis siurblio pasirinkimas turėtų būti grindžiamas reikiamu debitu ir visos šildymo sistemos hidrauline varža, o ne vien katilo nominalia galia.

Ar elektrodinį katilą galima naudoti su grindų šildymu? Taip, elektrodinį katilą galima naudoti su grindų šildymo sistema. Katilo požiūriu principinio skirtumo tarp radiatorių ir grindų šildymo nėra: jis šildo šildymo skystį, kuris tada cirkuliuoja šildymo kontūrais. Pagrindinis skirtumas – darbo temperatūra. Radiatorių sistemose dažnai naudojama aukštesnė tiekimo temperatūra, o grindų šildymui paprastai reikia gerokai žemesnės temperatūros, kad neperkaistų grindų danga ir patalpa. Yra du pagrindiniai montavimo variantai: Tik grindų šildymas. Katilą galima tiesiogiai nustatyti reikiamai šildymo skysčio temperatūrai. Kombinuota sistema su radiatoriais ir grindų šildymu. Tokiu atveju paprastai reikalingas atskiras maišymo mazgas, kuris sumažina grindų šildymo kontūrams tiekiamą temperatūrą. Tokį maišymo mazgą gali sudaryti: grindų šildymo kolektorius; atskiras cirkuliacinis siurblys; trijų eigų arba termostatinis maišymo vožtuvas; debitmačiai ir reguliavimo vožtuvai; temperatūros jutikliai ir valdymo įranga. Cirkuliacinį siurblį reikia parinkti pagal šildymo kontūrų skaičių ir ilgį bei bendrą sistemos hidraulinę varžą. Jei kontūrai ilgi ar jų daug, pagrindinio katilo kontūro siurblio gali nepakakti. Tiekimo temperatūrą taip pat reikia nustatyti teisingai. Per aukšta temperatūra gali perkaitinti grindis, pažeisti kai kurių tipų grindų dangą ir sumažinti komfortą. Todėl temperatūra turi atitikti grindų šildymo projektą ir vamzdžių bei grindų dangos gamintojų rekomendacijas. GAZDA elektrodiniai katilai tinka grindų šildymui uždarose šildymo sistemose. Teisinga hidraulinė schema priklauso nuo to, ar įrenginyje naudojamas tik grindų šildymas, ar jis derinamas su radiatoriais.

Ar elektrodinis katilas gali tiesiogiai šildyti karštą buitinį vandenį? Ne, elektrodinis katilas neturėtų tiesiogiai šildyti karšto buitinio vandens. Vanduo, praeinantis per elektrodinį katilą, yra uždaros šildymo sistemos šildymo skystis ir vėliau neturi būti tiekiamas į čiaupus, dušus ar kitas buitinio vandens vartojimo vietas. Karštam buitiniam vandeniui ruošti elektrodinį katilą reikia naudoti netiesiogiai, per šilumokaitį. Dažniausias sprendimas – netiesioginio šildymo vandens šildytuvas su vidine ritine. Elektrodinis katilas šildo šildymo kontūro skystį, o tas skystis perduoda šilumą talpykloje sukauptam buitiniam vandeniui. Jei sistema suprojektuota teisingai, taip pat galima naudoti plokštelinį šilumokaitį. Tiesioginis šildymas nerekomenduojamas dėl kelių priežasčių: elektrodinio katilo šildymo skystis turi turėti tam tikrą elektrinį laidumą; tam laidumui sureguliuoti gali būti pridedama medžiagų; skystis cirkuliuoja uždarame šildymo kontūre ir nėra skirtas gerti ar buitiniam naudojimui; tiesioginis prijungimas pakenktų saugiam ir stabiliam sistemos veikimui. Todėl elektrodinis katilas gali užtikrinti karštą buitinį vandenį, bet tik per atskirą vandens šildytuvą arba šilumokaitį. GAZDA dokumentacijoje taip pat nurodyta, kad karšto buitinio vandens sistemos turi veikti per šilumokaitį.

Ar su elektrodiniu katilu reikia akumuliacinės talpos? Akumuliacinė talpa nėra privalomas sistemos su elektrodiniu katilu komponentas. Paprastoje uždaroje šildymo sistemoje su vienu teisingai parinktu katilu, tinkama cirkuliacija ir pakankamu šildymo skysčio tūriu elektrodinis katilas gali veikti ir be akumuliacinės talpos. Akumuliacinės talpos nereikėtų painioti su išsiplėtimo indu. Membraninis išsiplėtimo indas būtinas uždaroje šildymo sistemoje, nes jis kompensuoja skysčio tūrio padidėjimą sistemai šylant. Akumuliacinė talpa atlieka kitą funkciją: ji kaupia šilumos energiją ir padeda stabilizuoti hidraulinį sistemos veikimą. Akumuliacinė talpa gali būti naudinga, kai: elektrodinis katilas veikia kartu su dujiniu, granuliniu, kietojo kuro katilu ar šilumos siurbliu; sistemoje yra keli šildymo kontūrai su skirtingais siurbliais ir darbo temperatūromis; kartu naudojami radiatoriai ir grindų šildymas; šildymo skysčio tūris per mažas, todėl katilas dažnai įsijungia ir išsijungia; reikalingas hidraulinis atskyrimas tarp katilo kontūro ir šildymo kontūrų; šilumą reikia kaupti pigesnės elektros tarifo laikotarpiais. Mažoje, teisingai suprojektuotoje sistemoje akumuliacinė talpa gali būti nereikalinga. Ji padidina montavimo kainą, reikalauja papildomos vietos, padidina bendrą šildymo skysčio tūrį ir sukuria papildomų šilumos nuostolių. Kuo didesnis sistemos tūris, tuo daugiau energijos ir laiko reikia pradiniam įšildymui. Todėl akumuliacinė talpa montuojama ne dėl paties elektrodinio katilo veikimo principo, o dėl visos šildymo sistemos hidraulinio projekto ir eksploatavimo reikalavimų. Daugumoje standartinių sistemų su vienu katilu jos nereikia. Tačiau sudėtinguose ar kombinuotuose įrenginiuose ji gali supaprastinti valdymą ir pagerinti sistemos stabilumą.

Kaip reikia prižiūrėti katilą ir ar jam reikia reguliaraus aptarnavimo? Elektrodinio katilo priežiūra paprastai nesudėtinga ir, jei sistema veikia normaliai, privalomo kasmetinio aptarnavimo nereikia. Pagrindiniai stebimi komponentai – šildymo skystis, filtras, elektros jungtys, cirkuliacinis siurblys ir elektrodai. Rekomenduojama atlikti šiuos patikrinimus: Bent kartą per šildymo sezoną išvalyti tinklinį filtrą. Patikrinti sistemos slėgį ir išsiplėtimo indo būklę. Pašalinti orą iš sistemos. Patikrinti, ar teisingai veikia cirkuliacinis siurblys. Periodiškai apžiūrėti ir priveržti elektros jungtis. Palyginti tikrąją katilo srovę su įprastomis konkretaus modelio ir šildymo skysčio temperatūros vertėmis. Elektrodų būklę reikia vertinti pirmiausia pagal tikrąjį katilo veikimą, o ne vien pagal amžių. Jei srovė ir galia išlieka numatytose ribose, katilas šildo normaliai, o cirkuliacija teisinga, katilo be reikalo ardyti nereikia. Kai naudojamas įprastas vandentiekio vanduo, kurio elektrinis laidumas yra apie 200–300 µS/cm, GAZDA katilų elektrodai praktikoje paprastai tarnauja apie 10 metų ar ilgiau. Tai apytikslis tarnavimo laikas, o ne fiksuotas keitimo intervalas. Tikrasis ilgaamžiškumas priklauso nuo vandens kokybės, darbo temperatūros, srovės, veikimo laiko ir šildymo sistemos būklės. Veikiant elektrodo paviršius palaipsniui dyla. Metalas lėtai sunaudojamas, o paviršius gali tapti nelygus arba atrodyti tarsi „suėstas“. Tai normalus eksploatacinis nusidėvėjimas ir nebūtinai rodo gedimą. Ant elektrodo paviršiaus taip pat gali susidaryti juodų nuosėdų ir kalkių. Naujoje, švarioje sistemoje, užpildytoje šviežiu vandeniu, elektrodų pirmaisiais dvejais metais paprastai valyti nereikia. Pirmąją apžiūrą ir valymą paprastai galima atlikti po maždaug trejų eksploatavimo metų. Vėliau, jei sistema veikia teisingai, paprastai pakanka valyti kartą per dvejus metus arba tik tada, kai pastebimai sumažėja galia. Norint išvalyti elektrodą, jį išimkite ir atsargiai pašalinkite juodas nuosėdas naudodami: smulkų švitrinį popierių; įprastą dildę; kitą tinkamą mechaninį būdą, nenuimantį per daug metalo. Po valymo elektrodą vėl sumontuokite. Per maždaug dešimties metų tarnavimo laiką šios procedūros gali prireikti tik du ar tris kartus, o kai kuriose sistemose ir rečiau. Elektrodo nereikėtų keisti pagal kalendorių. Keisti reikia tik tada, kai nusidėvėjimas tampa pakankamai didelis, kad paveiktų katilo galią, darbinę srovę ar šildymo stabilumą. Nedideli paviršiaus nelygumai, tamsios nuosėdos ar laipsniškas elektrodo skersmens mažėjimas patys savaime nereiškia, kad elektrodas nebetinkamas naudoti. Šildymo skysčio taip pat nereikia keisti kasmet. Jei vanduo išlieka švarus, sistema sandari, laidumas ženkliai nepasikeitė, o srovė išlieka numatytose ribose, tą patį šildymo skystį galima toliau naudoti. Profesionali apžiūra rekomenduojama, jei: katilas pradeda išjungti automatinį jungiklį ar RCD; srovė tampa ženkliai didesnė arba mažesnė nei įprasta; katilas šildo mažiau efektyviai; atsiranda nuotėkių; reguliatorius tampa nestabilus; cirkuliacija pablogėja; elektrodų valymas neatkuria normalios galios. Todėl GAZDA elektrodinio katilo nereikia kasmet ardyti ar sudėtingai aptarnauti. Daugeliu atvejų pakanka sezoninių filtro, sistemos slėgio, siurblio ir elektros jungčių patikrinimų, o elektrodus reikia valyti tik kartą per kelerius metus pagal jų tikrąją būklę.

Kaip patikrinti, ar elektrodai vis dar geros būklės? Elektrodų būklės nereikėtų tikrinti iš karto ardant katilą. Jei katilas prarado galią arba šildymo sistema ėmė šilti lėčiau, pirmiausia reikia patikrinti šildymo skystį ir visos sistemos būklę. Daugeliu atvejų sumažėjusį našumą sukelia ne nusidėvėję elektrodai, o nešvarus vanduo. Laikui bėgant šildymo skystyje gali kauptis korozijos produktai, dumblas, kalkės ir kitos priemaišos. Šios priemaišos gali sumažinti cirkuliaciją, užkimšti filtrą, pakeisti vandens elektrinį laidumą ir sumažinti tikrąją elektrodinio katilo galią. Todėl sistemą reikėtų tikrinti tokia tvarka: Patikrinti ir išvalyti tinklinį filtrą. Įsitikinti, kad cirkuliacinis siurblys veikia teisingai ir sistemoje nėra oro. Patikrinti katilo srovę, kai šildymo skystis pasiekė įprastą darbo temperatūrą. Apžiūrėti vandenį, ar jis stipriai nusidažęs, ar nėra nuosėdų, rūdžių ar kitų priemaišų. Prireikus išleisti seną vandenį ir kruopščiai praplauti šildymo sistemą švariu vandeniu. Stipriai užterštą sistemą pageidautina plauti kelis kartus. Vėl užpildyti sistemą švariu tinkamo elektrinio laidumo vandeniu ir iš naujo išbandyti katilą. Praplovus ir pakeitus šildymo skystį, leiskite katilui pasiekti įprastą darbo temperatūrą ir vėl išmatuokite srovę. Jei srovė ir galia grįžta į normalias vertes, katilo ardyti nereikia. Elektrodus reikia apžiūrėti tik tada, jei galia išlieka per maža po sistemos praplovimo, vandens pakeitimo ir filtro, siurblio, elektros tiekimo bei vandens laidumo patikrinimo. Elektrodų apžiūra ypač pagrįsta, kai katilas veikia šešerius ar septynerius metus ar ilgiau ir niekada nebuvo atidarytas ar valytas. Atliekant vizualinę apžiūrą, paprastai priimtini šie požymiai: juodos nuosėdos; nedidelės kalkės; nelygus paviršius dėl laipsniško nusidėvėjimo; vidutiniškai sumažėjęs elektrodo skersmuo. Juodas nuosėdas ir kietas kalkes galima pašalinti stambiagrūdžiu švitriniu popieriumi arba įprasta dilde su stambiu, agresyviu pjūviu. Elektrodo nereikia poliruoti iki visiškai lygaus paviršiaus ir nereikėtų nuimti per daug metalo. Po valymo elektrodą vėl sumontuokite, užpildykite sistemą ir patikrinkite srovę, kai šildymo skystis visiškai sušils. Elektrodą reikia keisti tik tada, jei jis stipriai nusidėvėjęs – pavyzdžiui, ženkliai suplonėjęs, deformuotas, turi gilių pažeidimų, pažeistus sriegius, įtrūkusį izoliatorių arba jei katilo galia neatsistato išvalius elektrodą ir pakeitus šildymo skystį. Pagrindinis principas: pirmiausia patikrinkite vandenį ir visą šildymo sistemą, ir tik tada apžiūrėkite katilą bei jo elektrodus. Švarus šildymo skystis, išplauta sistema ir švarus filtras visais atvejais naudingi ir dažnai atstato normalų katilo veikimą neardant įrenginio.

Ką daryti, jei katilas šildo prastai arba šyla lėtai? Jei elektrodinis katilas šildo prastai arba temperatūra kyla per lėtai, katilo neardykite ir elektrodų iš karto nevalykite. Pirmiausia patikrinkite šildymo skystį, cirkuliaciją ir tikrąją visos sistemos galią. Dažniausios priežastys: nešvarus vanduo, dumblas, rūdys ar kitos priemaišos sistemoje; užsikimšęs tinklinis filtras; oras vamzdžiuose ar radiatoriuose; nepakankama šildymo skysčio cirkuliacija; per mažas vandens laidumas; neteisingi termostato ar reguliatoriaus nustatymai; per maža katilo galia pastato šilumos nuostoliams; elektrodų užterštumas arba stiprus nusidėvėjimas po ilgo eksploatavimo. Sistemą reikėtų tikrinti tokia tvarka. 1. Patikrinkite vandenį ir sistemos būklę Nešvarus vanduo – viena dažniausių sumažėjusio našumo priežasčių. Korozijos produktai, dumblas ir nuosėdos gali riboti cirkuliaciją ir keisti šildymo skysčio elektrinį laidumą. Jei vanduo tamsus, drumstas arba su nuosėdomis: Išleiskite seną šildymo skystį. Praplaukite sistemą švariu vandeniu. Jei sistema stipriai užteršta, plovimą pakartokite kelis kartus. Išvalykite tinklinį filtrą. Vėl užpildykite sistemą švariu tinkamo elektrinio laidumo vandeniu. Po to leiskite katilui pasiekti įprastą darbo temperatūrą ir vėl patikrinkite jo veikimą. 2. Patikrinkite vandens laidumą ir srovės ėmimą Elektrodinio katilo galia tiesiogiai priklauso nuo šildymo skysčio elektrinio laidumo. Jei laidumas per mažas, katilo srovė ir galia taip pat per mažos. Jei laidumas per didelis, katilas gali imti per didelę srovę ir išjungti automatinį jungiklį. GAZDA katilai paprastai skirti veikti su vandentiekio vandeniu, kurio elektrinis laidumas yra apie 200–300 µS/cm esant 20 °C. Srovę reikia tikrinti ne tik iškart po paleidimo, bet ir sistemai sušilus. Su šaltu vandeniu elektrodinis katilas ima gerokai mažiau srovės. Esant maždaug 15 °C šildymo skysčio temperatūrai, srovė gali būti maždaug 2,5 karto mažesnė nei esant įprastai karštai darbo temperatūrai. Todėl maža srovė iškart po šalto paleidimo nebūtinai rodo gedimą. 3. Patikrinkite cirkuliaciją Įsitikinkite, kad: cirkuliacinis siurblys veikia; pasirinktas pakankamas siurblio greitis; filtras neužsikimšęs; sistemoje nėra įstrigusio oro; visi reikalingi vožtuvai atidaryti; šildymo skystis gali laisvai cirkuliuoti per radiatorius ar grindų šildymo kontūrus. Jei cirkuliacija prasta, skystis šalia katilo gali greitai įkaisti, o šiluma neefektyviai pasiskirsto sistemoje. Tolimesni radiatoriai ar viršutiniai aukštai tada gali likti šalti. 4. Patikrinkite valdymo nustatymus Patikrinkite: įjungimo ir išjungimo temperatūras; temperatūros jutiklio padėtį ir veikimą; patalpų termostato nustatymus; kontaktoriaus ir reguliatoriaus veikimą; ar įjungimo ir išjungimo temperatūrų skirtumas nenustatytas per siauras. Kartais pats katilas veikia teisingai, bet valdymo sistema jį išjungia per anksti arba neleidžia veikti pakankamai ilgai. 5. Palyginkite katilo galią su pastato šilumos nuostoliais Katilas gali veikti normaliai, bet vis tiek nepakelti temperatūros, jei pastatas netenka šilumos tokiu pačiu greičiu, kokiu katilas ją gamina. Taip dažnai nutinka, kai: katilas per mažos galios; pastatas prastai apšiltintas; lauko temperatūra labai žema; stogas, sienos ar langai turi didelių šilumos nuostolių; visiškai šaltas pastatas šildomas iš žemos pradinės temperatūros. Tokiomis sąlygomis vandens temperatūra gali ilgai išlikti beveik nepasikeitusi, nes pastatas iškart sugeria visą pagamintą šilumą. 6. Elektrodus apžiūrėkite tik po kitų patikrinimų Jei sistema išplauta, vanduo švarus, laidumas ir srovė patikrinti, siurblys ir valdymas veikia teisingai, bet katilo galia vis dar per maža, tuomet galima apžiūrėti elektrodus. Tai ypač aktualu, jei katilas veikia šešerius ar septynerius metus ar ilgiau ir niekada nebuvo ardytas ar valytas. Galimos elektrodų būklės: juodos nuosėdos; kietos kalkės; mineralinės nuosėdos; normalūs laipsniško nusidėvėjimo požymiai. Nuosėdas galima pašalinti stambiagrūdžiu švitriniu popieriumi arba dilde su stambiu, agresyviu pjūviu. Elektrodo nereikia poliruoti iki visiškai lygaus paviršiaus ar nuimti nereikalingo metalo. Po valymo elektrodą vėl sumontuokite, užpildykite sistemą ir iš naujo patikrinkite srovę, kai šildymo skystis visiškai sušils. Teisinga diagnostikos tvarka: pirmiausia vanduo, filtras, siurblys, oras, laidumas ir valdymas – katilo ardymas ir elektrodų apžiūra tik po to.

Kaip paleisti ir sureguliuoti katilą po pirmojo montavimo? Po pirmojo montavimo elektrodinį katilą reikia paleisti etapais. Pradinio paleidimo tikslas – patikrinti sistemos sandarumą, įsitikinti cirkuliacija, patvirtinti šildymo skysčio elektrinį laidumą, stebėti srovės ėmimą ir išbandyti valdymo įrangą. Katilo negalima iš karto nustatyti didžiausiai galiai, prieš tai nepatikrinus sistemos. 1. Išplaukite šildymo sistemą Net nauja sistema prieš paleidimą turėtų būti praplauta švariu vandeniu. Tai padeda pašalinti montavimo nešvarumus, metalo daleles, sandarinimo medžiagų likučius ir kitas priemaišas. Jei šildymo sistema sena, plovimas ypač svarbus. Stipriai užterštą sistemą pageidautina plauti kelis kartus, o po to išvalyti tinklinį filtrą. 2. Užpildykite sistemą švariu šildymo skysčiu Daugumai GAZDA katilų tinka įprastas vandentiekio vanduo, kurio elektrinis laidumas yra apie 200–300 µS/cm esant 20 °C. Užpildžius sistemą: patikrinkite, ar visose jungtyse nėra nuotėkių; pašalinkite orą iš radiatorių, vamzdžių ir kolektorių; nustatykite teisingą sistemos slėgį; įsitikinkite, kad išsiplėtimo indas ir apsaugos grupė prijungti teisingai. Jei katilo viduje nėra šildymo skysčio, jis tiesiog negamins šilumos. Elektrodai lieka ore, todėl per katilą praktiškai neteka darbinė srovė. Nėra įprasto kaitinimo elemento, kuris galėtų perdegti. Oro kišenės taip pat nesukelia paties elektrodinio katilo perdegimo, tačiau gali riboti cirkuliaciją ir neleisti šildymo sistemai tolygiai įšilti. 3. Patikrinkite cirkuliaciją Prieš tikrindami visą šildymo veikimą paleiskite cirkuliacinį siurblį ir įsitikinkite, kad šildymo skystis gali laisvai judėti per visą sistemą. Patikrinkite, ar: cirkuliacinis siurblys veikia; visi reikalingi vožtuvai atidaryti; tinklinis filtras neužsikimšęs; radiatoriai ar grindų šildymo kontūrai užsipildo ir šyla tolygiai; nėra įstrigusio oro ar nenormalaus cirkuliacijos triukšmo. Jei cirkuliacija silpna arba jos nėra, sistema neteisingai paskirstys šilumą, net jei pats katilas veikia. 4. Patikrinkite elektros instaliaciją Prieš pirmąjį paleidimą kvalifikuotas elektrikas turi patikrinti: teisingą fazės ir neutralės prijungimą; teisingą apsaugos įtaisų montavimą; maitinimo kabelio skerspjūvį; automatinio jungiklio nominalą; kontaktoriaus ir termostato laidų prijungimą; visų gnybtų priveržimą; atitiktį konkrečios katilo serijos jungimo schemai. Elektros instaliaciją turi įrengti ir patikrinti kvalifikuotas specialistas. 5. Nustatykite saikingą pradinę temperatūrą Pirmajam paleidimui nustatykite saikingą šildymo skysčio temperatūrą, pavyzdžiui, apie 35–45 °C, ir stebėkite, kaip elgiasi sistema. Patikrinkite nustatymus: apatinė temperatūros riba, nuo kurios prasideda šildymas; viršutinė temperatūros riba, kurią pasiekus šildymas sustoja; patalpų termostatas, jei prijungtas; katilo paleidimo uždelsimas po cirkuliacinio siurblio įjungimo, jei valdiklis tai palaiko. Patvirtinus stabilų veikimą, temperatūrą galima palaipsniui didinti iki reikiamo darbo lygio. 6. Stebėkite srovę įšylant Tai vienas svarbiausių paleidimo etapų. Elektrodinio katilo srovės ėmimas priklauso ir nuo temperatūros, ir nuo šildymo skysčio elektrinio laidumo. Su šaltu vandeniu srovė yra gerokai mažesnė nei sistemai įšilus. Esant maždaug 15 °C šildymo skysčio temperatūrai, GAZDA katilo srovė gali būti maždaug 2,5 karto mažesnė nei esant įprastai karštai darbo temperatūrai. Todėl galutinės katilo galios iškart po šalto paleidimo vertinti negalima. Įšylant: Stebėkite šildymo skysčio temperatūrą. Tikrinkite srovę ampermetru arba srovės replėmis. Palyginkite išmatuotą srovę su konkretaus katilo modelio orientacinėmis vertėmis. Įsitikinkite, kad srovė didėja palaipsniui ir neviršija leistino lygio. 7. Galią reguliuokite tik prireikus Jei sistemai visiškai įšilus srovė vis dar per maža, katilas gali nepasiekti reikiamos galios. Prieš keisdami šildymo skystį patikrinkite: vandens švarumą; cirkuliaciją; įstrigusį orą; maitinimo įtampą; teisingą elektros prijungimą; šildymo skysčio laidumą. Jei srovė per didelė, katilas gali perkrauti automatinį jungiklį. Tokiu atveju taip pat reikia patikrinti vandenį ir jo laidumą. Šildymo skysčio savybes reikia koreguoti tik palaipsniui ir remiantis tikrais matavimais. Druskos ar kitų medžiagų negalima pilti be patvirtinto poreikio. 8. Patikrinkite visos sistemos veikimą Sistemai įšilus įsitikinkite, kad: katilas įsijungia ir išsijungia nustatytomis temperatūromis; cirkuliacinis siurblys veikia pagal valdiklio nustatymus; radiatoriai ar grindų šildymo kontūrai šyla tolygiai; sistemos slėgis išlieka stabilus; nėra nuotėkių; automatinis jungiklis ir RCD neišsijungia; srovė atitinka numatomas darbo vertes. Per pirmąsias kelias veikimo valandas gali reikėti dar kartą pašalinti orą iš sistemos ir iš naujo patikrinti tinklinį filtrą, nes jame gali kauptis likę montavimo nešvarumai. 9. Neardykite katilo be aiškios priežasties Jei katilas po paleidimo šildo lėtai, pirmiausia patikrinkite vandenį, filtrą, siurblį, įstrigusį orą, laidumą, elektros tiekimą ir valdymo nustatymus. Katilą ardyti ir elektrodus apžiūrėti reikėtų tik pašalinus šias priežastis. Teisinga paleidimo seka: išplauti sistemą, ją užpildyti, pašalinti orą, patikrinti cirkuliaciją, patikrinti elektros instaliaciją, palaipsniui sušildyti sistemą, stebėti srovę ir tik tada reguliuoti valdymą.

Ką reiškia valdiklio klaida E2 ir kaip ją pašalinti? Klaida E2 dažniausiai susijusi su Konlen valdikliu ir reiškia, kad valdiklis negauna tinkamo signalo iš temperatūros jutiklio. Dažniausios priežastys – nutrūkęs laidas, atsilaisvinusi gnybto jungtis, atjungtas jutiklis arba sugedęs temperatūros jutiklis. Sistemą tikrinkite tokia tvarka: Išjunkite valdiklio maitinimą. Neapžiūrinėkite gnybtų ar jutiklio laidų, kai valdiklis prijungtas prie maitinimo. Patikrinkite jutiklio jungtį. Įsitikinkite, kad abu jutiklio laidai patikimai prijungti prie teisingų valdiklio gnybtų. Apžiūrėkite kabelį per visą jo ilgį. Ieškokite staigių lenkimų, įpjovimų, pažeistos izoliacijos, nutrūkusių gyslų ar perkaitimo požymių. Patikrinkite patį temperatūros jutiklį. Jei kabelis ir jungtys nepažeisti, gali būti sugedęs jutiklio zondas. Tokiu atveju pakeiskite jį suderinamu jutikliu. Iš naujo paleiskite valdiklį. Atkūrę jungtį, vėl įjunkite maitinimą. Jei jutiklis veikia teisingai, klaida E2 turėtų išnykti, o ekrane turėtų būti rodoma esama temperatūra. Kai kuriais atvejais klaidą sukelia tik atsilaisvinęs kontaktas po montavimo ar prižiūros. Todėl prieš keisdami visą valdiklį pirmiausia iš naujo prijunkite ir priveržkite jutiklio laidus. Jei klaida E2 išlieka patikrinus kabelį, gnybtus ir jutiklį, gali būti pažeista valdiklio jutiklio įvestis. Tuomet valdiklį gali tekti taisyti arba keisti. Klaidų kodai gali skirtis priklausomai nuo valdiklio modelio, todėl prieš taisant visada reikia patvirtinti tikslų valdiklio modelį. Konlen valdikliuose E2 paprastai rodo nutrūkusį, atjungtą arba nesamą temperatūros jutiklio signalą.

Kodėl katilas suvartoja daug elektros, bet radiatoriai šyla netinkamai? Jei elektrodinis katilas suvartoja daug elektros, radiatoriai karšti, bet namas vis tiek šaltas, tai paprastai reiškia, kad šilumą sugeria pats pastatas arba ji per greitai prarandama. Taip dažniausiai nutinka ilgą laiką išjungus šildymą, kai visas pastatas atvėsta, įskaitant: sienas; grindis; lubas; baldus; visą pastato šiluminę masę. Paleidus šildymo sistemą, katilas turi sušildyti ne tik orą, bet ir namo konstrukcijas. Šiuo laikotarpiu radiatoriai gali būti karšti, katilas gali veikti beveik nuolat, o patalpų temperatūra vis tiek kyla lėtai. Šaltu oru visiškai atvėsusio pastato sušildymas gali trukti dvi ar tris paras. Per šį pradinį įšilimo laikotarpį elektros suvartojimas gali būti dvigubai ar net trigubai didesnis už įprastą numatomą lygį. Kai sienos, grindys ir kitos konstrukcijos įšyla, katilas pradeda veikti įprastais ciklais, o elektros suvartojimas paprastai sumažėja. Dažniausios didelio suvartojimo, kai namas lieka šaltas, priežastys: pastatas ilgai buvo nešildomas; sienos ir grindys dar šaltos; prastas apšiltinimas; labai žema lauko temperatūra; dideli šilumos nuostoliai per stogą, sienas, langus ar vėdinimą; nepakankama katilo galia pastato šilumos nuostoliams; nepakankama radiatorių galia. Jei radiatoriai iš tikrųjų šalti dėl prastos cirkuliacijos, uždarytų vožtuvų ar oro kamščių, katilas dažniausiai labai greitai pašildo vandenį šalia savęs ir išsijungia pagal temperatūros jutiklį. Tokiu atveju elektros suvartojimas paprastai būna palyginti mažas, o ne didelis. Todėl didelis elektros suvartojimas šaltame name paprastai nereiškia, kad šiluma nepasiekia radiatorių. Dažniau tai reiškia, kad pastatas dar neįšilo arba jo šilumos nuostoliai per dideli. Kai temperatūra stabilizuojasi, patikrinkite: ar mažėja vidutinis paros elektros suvartojimas; ar galima išlaikyti nustatytą patalpų temperatūrą; ar katilo galia atitinka pastato šilumos nuostolius; ar radiatoriai atiduoda pakankamai šilumos; ar nėra per didelių nuostolių per sienas, stogą, langus ar vėdinimą.

Kur galiu nusipirkti katilo atsargines dalis, valdiklius ir priedus? GAZDA katilų atsarginės dalys, valdikliai ir priedai pateikiami mūsų internetinėje parduotuvėje www.galanshop.eu. Pirmiausia atnaujiname katilų ir valdymo blokų asortimentą, o atskiri komponentai, pavyzdžiui, temperatūros reguliatoriai, elektrodai, jutikliai ir kiti šildymo sistemos priedai, pridedami palaipsniui. Asortimentas nuolat keiečiasi. Jei prekė yra prieinama, ji pateikta svetainėje ir ją galima užsakyti. Jei konkrečio valdiklio, elektrodo ar kitos atsarginės dalies svetainėje nematote, tai reiškia, kad ji šiuo metu neprieinama arba dar nepridėta į asortimentą. Todėl svetainėje visada pateikiama tiksliausia informacija apie esamą prieinamumą. Katalogas atnaujinamas, kai atsiranda naujų produktų ir atsarginių dalių.

Į ką kreiptis, jei kyla problemų dėl pirkimo, pristatymo, montavimo ar naudojimo? Jei turite klausimų dėl pirkimo, apmokėjimo, pristatymo, montavimo ar GAZDA katilo naudojimo, rašykite man per WhatsApp. Numeris nurodytas svetainės apačioje. Mano vardas Yan. Gyvenu Lodžoje, Lenkijoje, ir pats vadovauju internetinei parduotuvei GalanShop, pardavimams ir klientų aptarnavimui. Galite rašyti man savais žodžiais ir bet kuria jums patogia kalba. Nereikia versti žinutės į anglų ar lenkų kalbą. Dažniausiai atsakau greitai, vos pamatęs žinutę, taip pat vakarais ir savaitgaliais.

bottom of page